• Neonas
• 01 Lap 2010
• 1307 Skaitė
• 0 Komentarai

Visų šventųjų naktį visos vėlės yra paleidžiamos iš skaistyklos, jos nebekenčia, gali laisvai klajoti, lankyti savo tebegyvenančius giminaičius, lankyti tas vietas, kur anksčiau gyveno. Gyvieji negali jų matyti, bet jei ilgai žiūrėtum per piršto žiedą, tai galima jas išvysti, bet taip daryti negalima. Visų šventųjų vakare negalima be reikalo kur vaikščioti, nes galima vėlėms sutrukdyti. Taip pat negalima dirbti, dainuoti, šokti ar kaip kitaip linksmintis, nes visus metus bus liūdna, ar piktos dvasios persekios. Užtai reikia susirinkus pasimelsti už vėles ir pagiedoti.
Šią dieną mes prisimename visus mirusiuosius, tarp kurių buvo ir ypatingai dorai nugyvenusių žmonių - šventųjų, palaimintųjų, kankinių, kurių vardai auksinėmis raidėmis įrašyti Bažnyčios knygose- tai tik nedidelė dalis iš milžiniškos mums nežinomų šventųjų minios. Jų gyvenimas niekuo nesiskyrė nuo kitų, jie klydo kaip ir visi kiti klysta, tačiau savo siela, savo atsidavimu Dievui, gerumu žmonėms užsitarnavo būti tarp šventųjų. Tarp jų gali būti ir patys artimiausi mums žmonės, draugai ar kaimynai. Prisiminkime ir pasimelskime už visus mirusius.